lunatikė

halo, vis čia užsuku, paskaitau kas ką parašė ir išeinu, nors jaučiu norą ir pati parašyti.

tai ką, liko 2 savaitės čia namuose. sakiau nebesiskųsiu, bet tikiuosi jau paskutinį kartą tai darau. o taip, man tikrai čia atsibodo. jaučiu kaip nervinu namiškius ir

jie mane nervina.

trukdau aš jiems čia su sava muzika, naktynėjimais ir pnš.

o jie mane nervina su savais burbaliavimais, klausimais ir pnš.

labiausiai mane sunervino kai močiutė norėjo su manimi pašnekėti apie

mano lunatikavimus. tiksliau sako: sėsk, dabar tave tardysiu.

pasiutau. jau ne vieną kartą yra tekę klausyti, ką veikiau naktį. kad sėdėjau, mosikavau rankomis ar kažką burbuliavau sau panosyje.

ir žinokit, man tai visai nemalonu to klausyti. tikrai ne. ir tokie pokalbiai dažniausiai prasideda "na, kodėl darei taip ir taip". nu ką aš žinau kodėl taip dariau. nesveika esu ir darau. kvailas klausimas.

tai va. visada bijau, kad kai miegosiu pradėsiu šnekėti tai ko negalima pasakyti ir pnš.

ryt važiuosiu į Vilnių. biški atitrūksiu nuo namų. smagu.

o dar šiandien PAGALIAU, kažką pradėjom organizuoti su cementofke. jau kiek kažkas bandė organizuoti - nieko nepavyko. o dabar tikrai kažkas vystosi po biški. ir aišku, aš, kaip visada, esu šito dalyko sūkuryje.

man visada kažkaip baisu patikėti kokį nors darbą kitiems. visada stengiuosi bent kažkiek prisidėti ir duoti savo minčių, nes atrodo jei neprisidėsiu viskas bus blogai. turiu čia tokią negerą savybę.

ot.

paka

klausau: Sade- PEARLS

Skaitau: "Lengvas būdas mesti rūkyti" ( įdomu pasidarė, ką ten tokio rašo. gal padės)

"10 mirtinų rinkodaros nuodėmių" ( kol atostogos, noriu kažko sužinoti naudingo studijoms)

Šeimos pietūs

ohh, aš tokia prisivalgiusi, ir taip miego noriu. mat miegojau tik 4 valandas kažkur.

važiavome šiandien į mišias užpirktas už močiutę. buvau labai nustebusi, kad tokiame mažame miestelyje esanti bažnyčia buvo pilnut pilnutelė. dar netgi vaidinimas buvo vaikų. gražu ir jauku. ir kunigas toks jaunas ir juokingas, pats toks sedėjo ir šypsojosi. o aš kaip nuodemingoji mergelę stebėjau "klaupčiuką", nežinau kaip lietuviškai išsireikšti. ir jis visai ne koks senis, duočiau kokius 22 metus. juokavau mamai, kad eisiu numeriuko paprašyti, kai komuniją dalins.

nepykit, aš nuodėminga, tikrai.

na va, o grįžę buvom išalkę, tai Ineta sugalvojo šeimai padaryti staigmeną ir kažką pagaminti. ( negaminau nieko nuo tada kai grįžau iš Kauno, ten kažkaip jau prisigaminau, tai grįžusi šį darbą palikau mamai)

gaminau saldžiarūgštę vištieną su daržovėmis.

ir gavosi laaabai skaniai, kad ir biški nukrypus nuo tikslaus recepto. jei kam bus įdomu, galėsiu jį parašyti

jau įsivaizduoju, kaip bendrabutyje gaminsiu ir visas aukštas kvepės. ha ha

tai va , dabar laukiu tuko, eisim į kiemą, o po to turbūt truputi numigti, na nes kažkaip sunku būti išbūti visą dieną nemiegojusi, kai atsikeli 8h ryto.

šilto ir jaukaus sekmadienio vakaro, ir nesvarbu, kad už lango balta.

kadangi pastarosiomis dienomis, o gal net reikėtų sakyti savaitėmis, truputi naktinėju, pagalvojau, kad galiu sau leisti parašyti kažką.

su Naujais metais nebesveikinsiu, nes ir taip jau visi prisveikino Jus.

gyvenam toliau.

šventės praėjo greitai ir be didelių džiaugsmingų nuotaikų.

sesija taip pat praėjo, normaliai, bet stipendijos negausiu, tad teks pavasarį neblogai susiveržti diržus. ir ta proga mesti rukyti, nes tos lazdelės tikrai siurbia pinigus smarkiai.

reziumuojant praėjusius metus, tai turbūt buvo patys permainingiausi metai mano gyvenime. ko norėt, kai pagaliau išsikraustai iš tėvų namų ir išplaukti į platųjį pasaulį. pasirodo gyvenimas verda ir už mano kambario sienų. ir viskas ten labai gerai.

džiaugiuosi, kad nebe tiek galvoju apie viską. nes prieš Naujuosius tiesiog galva plyšo nuo minčių, ir jos vis ėjo ėjo ėjo.

močiutės mirtis, sesija, stipendija, žeminimasis, ir t.t.

nepratusi aš prie tokio minčių srauto.

dabar geriau, tikrai.

deja turėsiu namuose būti iki sausio mėnesio pabaigos. su mielu noru grįžčiau į savo bendrabučio kambariuką.

he, nepasidariau jokio pažadų sąrašo kitiems metams, kaip daugelis daro niekada to nedariau ir nedarysiu, nes žinau, kad to neištesėsiu.

ir šiaip, gyvenu šia diena