kadangi pastarosiomis dienomis, o gal net reikėtų sakyti savaitėmis, truputi naktinėju, pagalvojau, kad galiu sau leisti parašyti kažką.

su Naujais metais nebesveikinsiu, nes ir taip jau visi prisveikino Jus.

gyvenam toliau.

šventės praėjo greitai ir be didelių džiaugsmingų nuotaikų.

sesija taip pat praėjo, normaliai, bet stipendijos negausiu, tad teks pavasarį neblogai susiveržti diržus. ir ta proga mesti rukyti, nes tos lazdelės tikrai siurbia pinigus smarkiai.

reziumuojant praėjusius metus, tai turbūt buvo patys permainingiausi metai mano gyvenime. ko norėt, kai pagaliau išsikraustai iš tėvų namų ir išplaukti į platųjį pasaulį. pasirodo gyvenimas verda ir už mano kambario sienų. ir viskas ten labai gerai.

džiaugiuosi, kad nebe tiek galvoju apie viską. nes prieš Naujuosius tiesiog galva plyšo nuo minčių, ir jos vis ėjo ėjo ėjo.

močiutės mirtis, sesija, stipendija, žeminimasis, ir t.t.

nepratusi aš prie tokio minčių srauto.

dabar geriau, tikrai.

deja turėsiu namuose būti iki sausio mėnesio pabaigos. su mielu noru grįžčiau į savo bendrabučio kambariuką.

he, nepasidariau jokio pažadų sąrašo kitiems metams, kaip daugelis daro niekada to nedariau ir nedarysiu, nes žinau, kad to neištesėsiu.

ir šiaip, gyvenu šia diena