taip gyvenu.gerai

vis galvoju, kad reikėtų atgaivinti šį blog'ą ir pradėti vėl rašyti dažniau. bet yra tokia bėda, kad atrodo turiu daug ką pasakyti ir pasakyti, bet kai reikia pradėti rašyti, tai sekasi gana sunkiai. delioju neaiškius sakinius ir kalbu abstrakčiai, neaiškiai.

ta proga, kad vis dar miego nenoriu, kad parašysiu ilgesnį įrašą.

tai va. jau 3 mėnesiai kaip esu studentė ir gyvenu ne savo namuose. ilgą laiką maniau, kad turbūt niekur neišeisiu iš savo kambario ir gyvensiu visada pas tėvus, neįsivaizdavau savo gyvenimo toliau už savo kambario durų. ir žinokit, aš galiu išgyventi viena. na gal ne visai viena, nes

bendrabutyje gyvena daug žmonių, bet tarkim, kad viena, nes tai reiškia gyvenimą be tėvų.

ir tas gyvenimas yra geras. gera, kai niekas tau prieš išeinant neklausia

kur eisi, su kuo eisi, ką veiksi, kada grįši. šitas dalykas yra labai smagus. kai grįžtu į namus, sulaukiu tokių klausimų ( atrodo gi normalus, kad mama paklausia, kur eisiu), bet aš labai susinervinu ir sakau: " o kodėl man neskambini į Kauną ir neklausinėji kur esu, kur einu, ką veikiu?"

man atrodo, po kiek laiko, aš tiesiog lauksiu tokio klausimo, bet dabar kol kas.

studijos.

hm. kaip čia pasakius. nepasakyčiau, kad viskas labai įdomu, bet tai juk natūralu, negali būti viskas įdomu. yra tik vos pora paskaitų, kurias galiu išsedėti nenusižiovojausi ir nesimustydama kėdėje. ir tiesa pasakius, visai nejaučiu savo specialybės. ja paliečiu tik tada kai papildomai einu į seminarus ta tema pvz: "Socialinė reklama" arba susitikimas su reklamos firmos vadovu. va tie dalykai tikrai įdomu. ir dar man patinka VDU, bet turbūt tokius dalykus daro ir kiti unive

rsitetai, veda paskaitas papildomas apie Lietuvos ekonomiką, laiko valdymą ar susitikimus su įžymiais žmonėmis tokiais kaip Rokas Žilinskas, Svederkytė, Maldeikienė, Šveicarijos Garbės konsulu. tokia dalykai kažkaip kitaip praplečia akiratį. ir taip yra labai smagu !

Gyvenimas bendrabutyje.

jis yra pakankamai ramus, didelių 'prikolų' nebuvo, nebent tai, kad viena mergina priš**o nesavo tualete ant grindų, beerpong'o, šokių rūkomajame ( baleto ir breakdance), gąsdinimų su kojine ant galvos ir dar visokių kitokių smulkmenų, kurių net neprisimenu šiuo metu.

kambariokės galima sakyti neturiu. ji būna tik pirmadieniais ir ketvirtadieniais. gyvenu viena. naktį ir ryte. nes kitu metu retai kada būnu viena, vis kažkas sėdi, arba aš kur nors sėdžiu.

kambarys maniškis yra toks

daug kas mūsų bendrabutį vadina ligonine. net bijo eiti per koridorių ir garsiai šnekėti, nes mano, kad ką nors pažadins. ramu, dažniausiai.

galėčiau rašyti ir rašyti, bet manau šiam kartui užteks, ir tai čia yra vau, kad tiek parašiau.

tai vat, Ineta turbūt jau eis gulti.

rytoj neisiu į paskaitą, išsimiegosiu ir atsikėlusi su drauge eisim gerti rytinės kavos su cigarete. rytinis ,laisvos dienos, ritualas mūsų.

o taip, ir Gruodį manęs laukia sesija, egzaminas po gimtadienio ir visas Sausis atostogų.

taip gyvenu. gerai.